- karšti
- 3 káršti, -ta (-a,-ia), -o (-ė) intr., kar̃šti 1. baigti amžių, gyventi senatvės dienas; būti karšinamam: Šis senelis káršta prie dukteries Sr. Varge augau, sielvartuose karšaũ Sch112(B). Jis buvo laimingas: sveikas augo, turtingas káršo Žem. Jis nei pats nežinojo, kur kárš Sg. Užsidaręs žmogelis į kamarą ir kárš savo paskuojas dienas Vvr. Turu vaikus, bet reik pas svetimą káršti Krš. Ji pas savo žentą atvažiavo káršti Klm. Anam tai bent buvo káršti – pas tikrūsius vaikus Brs. Ketu prie tavęs karšti M.Valanč. Senis baigė káršti Skr. 2. K, S.Dauk, SD451 senti; silpti, nebeturėti jėgų dėl senatvės: Senis káršta, t. y. guli lovoj, traška, baigias amžis J. Žmogus pradeda káršti K.Būg. Tavo boba jau visai káršta, galėsi kitą vesti Gršl. Motina atsigulė į lovą ir karšo ketverius metus rš. Ir tu, žydinti jaunyste, ir tu, karštanti senyste, duokit jam garbę aukščiausią SGII66. O kas sensta ir karša, arti yra pabaigos Sut1. 3. mirti: Karštu karštu, kažin, kada nukáršu Krkl. ^ Kuo vilkas gimė, tuo ir kárš KlvrŽ. Vilku gimęs, vilku ir karši Slnt. Laukas gimęs, laukas karšęs (jaunas įpratęs, ir senas darysi) ST545. 4. nokti, bręsti: Vasarojis nebauga jau, ale káršta, t. y. noksta J. 5. stigti, trūkti, neturėti: Kárštu kárštu pinigų, t. y. trūksta man J. \ karšti; apkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; perkaršti; prikaršti; sukaršti
Dictionary of the Lithuanian Language.